Cheminis abortas naudojant „aborto piliulę“
Cheminis abortas gali būti atliekamas ankstesnėse nėštumo stadijose (paprastai iki 7-osios savaitės po pastojimo, nors kiekvienoje šalyje šis terminas skiriasi, o kai kurie gydytojai cheminį abortą naudoja ir vėlesnėse nėštumo stadijose). Motinai paprastai duodamos dvi tabletės – mifepristonas ir misoprostolis. Ji turi išgerti pirmąją, mifepristoną, kad pradėtų aborto procesą.
Mifepristonas sustabdo hormono progesterono gamybą jos organizme ir iš esmės verčia moters organizmą manyti, kad ji nebėra nėščia. Todėl jos organizmas nustoja tiekti deguonį ir maistą kūdikiui. Kūdikis miršta uždusdamas gimdoje. Priklausomai nuo šalies, kurioje gyvena, moteris turi palaukti nuo 48 iki 72 valandų ir tada gali išgerti antrąją tabletę misoprostolį. Tai sukelia labai stiprų kraujavimą, per kurį iš gimdos kartu su placenta ir visais kitais nėštumo audiniais išplaunamas dabar jau numanomai negyvas embrionas.
Kartais moterims iš karto suleidžiama antroji tabletė – misoprostolis, t. y. aborto procesas prasideda tiesiogiai nuo kraujavimo, kuris pašalina kūdikį iš gimdos ir jis miršta.
Chirurginis abortas (Atsiurbimas D ir C)
Ši aborto procedūra paprastai atliekama iki 18-os savaitės po pastojimo (terminai priklauso nuo šalies). Moteriai taikoma vietinė arba bendroji anestezija. Abortuotojas pradeda plėsti makštį ir gimdos kaklelį, kol gali į gimdą įvesti siurbiamąjį vamzdelį, tuomet iš gimdos išsiurbia kūdikį siurbimo aparatu. Kadangi kūdikio kaulai jau susiformavę, tačiau vis dar silpni ir trapūs, tikėtina, kad šio proceso metu kūdikio kūnas bus suplėšytas į gabalus. Toliau abortuotojas atlieka kiuretažą, kurio metu iškrapštoma gimda, kad neliktų jokių kūdikio kūno dalių ar audinių.
Vėlyvasis abortas
Jei abortas atliekamas antroje antrojo trimestro pusėje arba trečiajame trimestre, jis vadinamas vėlyvuoju abortu. Motinai suleidžiamas gimdymą skatinantis vaistas (misoprostolis, kaip ir cheminio aborto atveju, tik didesne doze). Kadangi kūdikis dar nėra visiškai išsivystęs, abortą atliekantis gydytojas daro prielaidą, kad jis neišgyvens priešlaikinio gimdymo streso.
Tačiau jei kūdikis jau gali išgyventi bandymą nutraukti nėštumą, pirmiausia į kūdikio širdį suleidžiama kalio chlorido, kad būtų užtikrinta jo mirtis gimdoje. Tada motinai suleidžiamas gimdymą skatinantis vaistas, kad prasidėtų sąrėmiai ir ji pagimdytų mirusį vaiką.