Rimtos nėščios moters sveikatos problemos, pavyzdžiui, nepagydomas vėžys, jokiomis aplinkybėmis nepateisina jos negimusio vaiko nužudymo. Abortas niekada nebūtinas motinos gyvybei gelbėti, nes jos viduje esantis vaikas niekaip neprisideda prie jos ligos pablogėjimo. Vaisius ar embrionas yra ne patogeninis veiksnys, nekontroliuojamai augantis gimdoje ir platinantis ligą, o savarankiškas žmogaus organizmas su savo biologine sistema. Todėl nėra jokių moksliškai ar etiškai pagrįstų argumentų už abortą kaip medicininę pagalbą ar veiksmingą ligos gydymo priemonę.
Šį teiginį patvirtina Dublino deklaracija dėl motinos sveikatos priežiūros*. Šį dokumentą 2012 m. pasirašė virš tūkstančio akušerių ir ginekologų. Deklaracijoje teigiama, kad „yra esminis skirtumas tarp aborto ir būtino medicininio gydymo, kuris atliekamas siekiant išgelbėti motinos gyvybę, net jei dėl tokio gydymo prarandama jos negimusio vaiko gyvybė“, ir kad „abortų draudimas nedaro jokios įtakos besilaukiančiųjų optimalios priežiūros prieinamumui.“