Patirti bet kokios formos seksualinį smurtą yra siaubinga patirtis. Bet jei moteris per šią siaubingą patirtį susilaukia vaiko, ar abortas tikrai padeda jai pasveikti? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai greitas ir lengvas sprendimas. Tiesiog nutrauk vaiko gyvybę ir reikalas išspręstas. Taip, abortas gali būti atliktas labai greitai, tačiau nei jis atsuks laiką atgal, nei moteris po to pamirš, kad buvo nėščia. Išprievartavimas yra siaubinga trauma, bet abortas nėra jokia jos gydymo forma. Grynai fiziniu požiūriu, tai yra antras smurtinis jos kūno pažeidimas. Abortas gali sukelti tiek fizinių, tiek psichinių komplikacijų, kurios tik padidina prievartavimo traumą. Traumos negalima išgydyti trauma. Todėl, net jei iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip išeitis, abortas po išprievartavimo nepadeda moteriai pasveikti.
Be to, jei padarytas nusikaltimas, kas turėtų būti nubaustas, jei ne kaltininkas? Abortas nubaudžia auką ir nekaltą trečiąją šalį – vaiką, kuris neturėjo jokios įtakos jo pradėjimo aplinkybėms. Vaikas nėra atsakingas už savo tėvo nuodėmes ir neturėtų už jas mokėti savo gyvybe. Mūsų pradėjimo aplinkybės neturi jokios įtakos mūsų, kaip žmonių, orumui ir vertei.