Atsistokime kartu: Raskime pagalbą ir viltį
Niekas negali priimti tikrai laisvo sprendimo, jei nežino sau prieinamų galimybių.
Ar tave verčia daryti abortą tau to nė nesuvokiant?
Štai trys požymiai, rodantys, kad galbūt patiri prievartą, manipuliaciją ar spaudimą darytis abortą: baimės, tariamos pareigos ar kaltės jausmas.
Jei svarstai aborto galimybę, esi jį suplanavusi arba kas nors kitas jį tau užsakė, sustok ir pamąstyk, ar nesi verčiama. Gali taip pat abejoti, ar sugebėsi mylėti savo vaiką ir juo pasirūpinti – šios abejonės dažnos, tačiau svarbu atsižvelgti į aborto pasekmes ir kreiptis pagalbos bei paramos.
Griebk savo laisvę: nepriimk sprendimų iš baimės. Jei tavo sprendimai nebus tikrai tavo, anksčiau ar vėliau jų gailėsies.
Rizikos sveikatai po aborto
Abortą patyrusioms moterims buvo 81 proc. didesnė psichikos sveikatos sutrikimų rizika, o beveik 10 proc. psichikos sveikatos sutrikimų atvejų buvo susiję su abortais. Didžiausi rizikos padidėjimo įverčiai buvo gauti, kai abortas buvo lyginamas su natūraliai (vaiko gimdymu) pasibaigusiu nėštumu ir kai rezultatai buvo susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir savižudišku elgesiu. (Coleman, 2011)
Moterų nevaisingumo faktoriaus tikimybė taip pat padidėjo 0,94 karto padidėjus abortų skaičiui (95 % PI = 0,30-0,94). Šio tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad moterų nevaisingumo veiksnio tikimybė padidėjo 0,94 karto kiekvienam abortui (P = 0,004), tai atitinka Cong ir kt. tyrimo rezultatus (3). Kitame tyrime dirbtinio aborto istorija buvo susijusi su blogesniais dirbtinio apvaisinimo rezultatais, ypač daugiau nei 2 chirurginių abortų istorija (19). Apskritai šiame tyrime moterų nevaisingumo priežastys lėmė didžiausią nevaisingumo rodiklį. Tokie veiksniai, kaip moters išsilavinimo lygis, amžius, santuokinis amžius, abortų skaičius, alkoholio vartojimas, pagrindinės ligos ir KMI, buvo reikšmingai susiję su moterų nevaisingumo veiksniais. (Moridi ir kt., 2019)
Galima daryti prielaidą, kad šie tyrimai buvo atlikti praėjus tiek laiko po legalizavimo, kad aborto stigma, galinti prisidėti prie nedeklaravimo, jau būtų susilpnėjusi. Henriet ir Kaminski atliko jautrumo analizes, susijusias su ankstesnio dirbtinio aborto nepranešimo apie priešlaikinį gimdymą moterims, ir nustatė, kad jų rizikos įverčiai išliko stabilūs net ir esant 50 proc. nepranešimo lygiui. (Henriet ir Kaminski, 2001)
Italijos atvejo kontrolės tyrimas (n=559) parodė stiprų ryšį tarp dirbtinio aborto ir negimdinio nėštumo (OR=2,9, PI=1,6, 5,3). (Parazzini ir kt., 1995)
Moterų, kurioms anksčiau buvo atliktas dirbtinis abortas, santykinė placentos pirmeigos rizika buvo 1,7 (Ananth et al., 1997).
Pasikartojantys dirbtiniai abortai moters fiziologinėje istorijoje yra labai pavojingi ir gali sukelti gimdos vėžį. Kancerogeninė gimdos karcinomos rizika yra tiesiogiai proporcinga padidėjusiam pakartotinių dirbtinių abortų skaičiui. (Stoicescu ir kt., 2017)
Rue ir Speckhard (1992; Speckhard ir Rue, 1992) teigė, kad traumuojanti aborto patirtis gali sukelti rimtų psichikos sveikatos problemų, kurioms jie sukūrė terminą „poabortinis sindromas“ (PAS). Jie jį suvokė kaip specifinę potrauminio streso sutrikimo (PTSS) formą, panašią į Vietnamo veteranų patiriamus simptomus, įskaitant traumos simptomus, tokius kaip prisiminimai ir neigimas, ir tokius simptomus kaip depresija, sielvartas, pyktis, gėda, kaltės jausmas ir piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis. (Major ir kt., 2009. p. 866).
Kūdikiai su negalia
„Priimk unikalų savo vaiko žydėjimo būdą, net jei jis žydi ne tokiame sode, kokį įsivaizdavai.“
Ką tik sužinojai, kad tavo kūdikis turi negalią? Ši žinia gali būti didžiulis šokas ir slėgianti našta. Tikriausiai tau kyla daugybė klausimų: Ar sugebėsiu tai pakelti? Ar mano kūdikis turės gerą gyvenimą? Kaip tai pakeis mano gyvenimą? Kaip man pavyks susitvarkyti? Kaip tai paveiks mano santykius?
Šie nuogąstavimai yra natūralūs, todėl svarbu duoti sau laiko mąstyti ir ieškoti paramos šioje kelionėje.
Ananth, C. V., Smulian, J. C., & Vintzileos, A. M. (1997). The association of placenta previa with history of cesarean delivery and abortion: A metaanalysis. American Journal of Obstetrics and Gynecology, 177(5), 1071–1078. https://doi.org/10.1016/S0002-9378(97)70017-6
Coleman, P. K. (2011). Abortion and mental health: Quantitative synthesis and analysis of research published 1995–2009. British Journal of Psychiatry, 199(3), 180–186. https://doi.org/10.1192/bjp.bp.110.077230
Henriet, L., & Kaminski, M. (2001). Impact of induced abortions on subsequent pregnancy outcome: The 1995 French national perinatal survey. British Journal of Obstetrics and Gynaecology, 108(10), 1036–1042. https://doi.org/10.1016/S0306-5456(01)00243-1
Major, B., Beckman, L., Dutton, M. A., Russo, N. F., & West, C. (n.d.). Abortion and Mental Health, Evaluating the Evidence. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19968372/
Moridi, A., Roozbeh, N., Yaghoobi, H., Soltani, S., Dashti, S., Shahrahmani, N., & Banaei, M. (2019). Etiology and Risk Factors Associated With Infertility. International Journal of Women’s Health and Reproduction Sciences, 7(3), 346–353. https://doi.org/10.15296/ijwhr.2019.57
Parazzini, F., Ferraroni, M., Tozzi, L., Ricci, E., Mezzopane, R., & Vecchia, C. L. (1995). Induced abortions and risk of ectopic pregnancy. Human Reproduction, 10(7), 1841–1844. https://doi.org/10.1093/oxfordjournals.humrep.a136188
Stoicescu, M., Bung, S. G., Mirela, D., Mu, G., Purza, A. L., Iovan, V. C., & Pop, O. L. (2017). Carcinogenic uterine risk of repeated abortions: Hormone receptors tumoral expression. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29556637/
Thorp, J. M., Hartmann, K. E., & Shadigan, E. (2005). Long-Term Physical and Psychological Health Consequences of Induced Abortion: A Review of the Evidence. The Linacre Quarterly, 72(1), 44–69. https://doi.org/10.1080/20508549.2005.11877742